Vaikų užimtumo centras "Šermukšniukas"
3 - 5 METŲ VAIKŲ RAIDA
Nuo socialinės vaiko raidos priklauso kitos vaiko kompetencijos: emocinė (santykis su savimi), savivertės formavimasis, perdirbta (suvokta) pasaulio pažinimo informacija, mąstymas, kūrybingumas ir vaizduotė, tolesnis kalbos vystymasis ir pan.
Fiziologinė vaiko raida šiam amžiaus tarpsniui itin svarbi, nes fiziologinė vaiko raida ir jos etapai lemia vaiko ir išorinę vaiko raidą: socialinę, psichologinę, formuoja tam tikrus specifinius tam amžiaus tarpsniui būdingus vaiko poreikius.
Pažinimo funkcija. Per žaidimą vaikas parodo, kaip jis supranta, kas vyksta aplink jį.
Mąstymo, kalbos ir vaizduotės lavinimas. Žaisdamas vaidmeninius žaidimus vaikas mokosi žodžiais reikšti savo mintis, idėjas, susitarti su kitais. Tai labai lavina vaiko kalbą, didina motyvaciją naudoti vis sudėtingesnes kalbos išraiškos formas. Kartu lavina ir vaiko mąstymą. Naujų idėjų generavimas, gebėjimas įsivaizduoti neegzistuojančius dalykus (žaidime vaikui medžio gabaliukas gali tapti viskuo ir jis gali atrasti šimtus jo panaudojimo būdų) lavina ne tik mąstymą, bet ir vaizduotę. Siekiant lavinti vaikų vaizduotę ir mąstymą, stengiamės neperkrauti vaikų žaidimų erdvės žaislais.
Mokymasis bendradarbiauti siekiant tikslų. Bendradarbiaudamas su kitais mokosi ieškoti kompromiso, leidžiančio jam turėti ko jis nori (žaislą, kitą daiktą ar žaisti jo žaidimą), bet kartu ir pasiūlyti kažką, kas skatintų kitą vaiką bendradarbiauti su juo. Taip vaikas mokosi jausti šalia esančius žmones, suprasti jų norus, asmeninius tikslus tenkinti siekiant bendrų poreikių.
Empatiškumo lavinimas. Įsijausdamas į skirtingus vaidmenis, vaiko gebėjimas būti mažu ir dideliu, jausti kitą žmogų procese lavina vaiko empatiškumą.
Mokymasis spręsti konfliktus. Santykyje su kitais vaikais kyla daug skirtingų emocijų, tarp jų ir pyktis dėl savo norų nepatenkinimo. Vaikai mokosi tvarkytis su jomis ir konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas.
Vaiko savivertės formavimas. Kas kart žaidime susidūrus su sunkumais ir juos įveikus, auga vaiko pasitikėjimas savo jėgomis, savimi, o per tai ir aplinkiniu pasauliu.
Mokymasis rasti alternatyvą, kuri kelia emocinio saugumo jausmo bazę jau suaugusio žmogaus gyvenime. Vaikams idėjos ateina dažnai, jų kūrybinių impulsų dar neužgožė tik „funkcinis“ mąstymas. Neparodymas ir nesuteikimas galimybių ieškoti alternatyvų, nesuteikia žinojimo, kad visada galima rasti skirtingų sprendimų, lengvai pasiduoda panikai ir sąstingiui.
Motorikos ir pojūčių vystymasis. Šių dienų vaikai mažai juda ir turi silpnai išvystytą motoriką. Dėl šios priežasties tėveliams tenka dažnai kreiptis į logopedus dėl vaikų kalbos sutrikimų – šie du dalykai glaudžiai susiję tarpusavyje. Motorikos, o ypač smulkiosios, išsivystymas įtakoja ir vaiko rankytės koordinaciją, akies – rankos ryšį, o tai svarbu išvystyti ruošiantis mokyklai ir rašymui. Todėl labai svarbu, kad vaiko žaidimo erdvėje būtų natūralių, neišbaigtų smulkių ir įvairių detalių bei skirtingų rūšių priemonių kūrybai, kad vaikas per kūrybinį žaidimą turėtų ką su jomis veikti. Tokia veikla lavina smulkiąją motoriką, o per ją ir kalbą. Natūralios medžiagos žaidime lavina ir pojūčius bei sensoriką, kurios turi įtakos vaiko abstrakčiam mąstymui ir emociniam intelektui vystytis.
Žaisdamas vaikas daug sužino apie save, kitus ir pasaulį, mokosi, perfiltruoja tą informaciją, kurią yra sugėręs iš aplinkos. Žaidimas tampa ne tik vaiko įdomia ir malonia veikla, bet ir nekeliančia įtampos ugdymo priemone. Žaisdamas vaikas natūraliai sujungia mąstymą, kalbą ir vaizduotę, kas yra itin svarbu tolimesniam vaiko raidos vystymosi etapui.
Fiziologinė vaiko raida šiam amžiaus tarpsniui itin svarbi, nes fiziologinė vaiko raida ir jos etapai lemia vaiko ir išorinę vaiko raidą: socialinę, psichologinę, formuoja tam tikrus specifinius tam amžiaus tarpsniui būdingus vaiko poreikius.
Pažinimo funkcija. Per žaidimą vaikas parodo, kaip jis supranta, kas vyksta aplink jį.
Mąstymo, kalbos ir vaizduotės lavinimas. Žaisdamas vaidmeninius žaidimus vaikas mokosi žodžiais reikšti savo mintis, idėjas, susitarti su kitais. Tai labai lavina vaiko kalbą, didina motyvaciją naudoti vis sudėtingesnes kalbos išraiškos formas. Kartu lavina ir vaiko mąstymą. Naujų idėjų generavimas, gebėjimas įsivaizduoti neegzistuojančius dalykus (žaidime vaikui medžio gabaliukas gali tapti viskuo ir jis gali atrasti šimtus jo panaudojimo būdų) lavina ne tik mąstymą, bet ir vaizduotę. Siekiant lavinti vaikų vaizduotę ir mąstymą, stengiamės neperkrauti vaikų žaidimų erdvės žaislais.
Mokymasis bendradarbiauti siekiant tikslų. Bendradarbiaudamas su kitais mokosi ieškoti kompromiso, leidžiančio jam turėti ko jis nori (žaislą, kitą daiktą ar žaisti jo žaidimą), bet kartu ir pasiūlyti kažką, kas skatintų kitą vaiką bendradarbiauti su juo. Taip vaikas mokosi jausti šalia esančius žmones, suprasti jų norus, asmeninius tikslus tenkinti siekiant bendrų poreikių.
Empatiškumo lavinimas. Įsijausdamas į skirtingus vaidmenis, vaiko gebėjimas būti mažu ir dideliu, jausti kitą žmogų procese lavina vaiko empatiškumą.
Mokymasis spręsti konfliktus. Santykyje su kitais vaikais kyla daug skirtingų emocijų, tarp jų ir pyktis dėl savo norų nepatenkinimo. Vaikai mokosi tvarkytis su jomis ir konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas.
Vaiko savivertės formavimas. Kas kart žaidime susidūrus su sunkumais ir juos įveikus, auga vaiko pasitikėjimas savo jėgomis, savimi, o per tai ir aplinkiniu pasauliu.
Mokymasis rasti alternatyvą, kuri kelia emocinio saugumo jausmo bazę jau suaugusio žmogaus gyvenime. Vaikams idėjos ateina dažnai, jų kūrybinių impulsų dar neužgožė tik „funkcinis“ mąstymas. Neparodymas ir nesuteikimas galimybių ieškoti alternatyvų, nesuteikia žinojimo, kad visada galima rasti skirtingų sprendimų, lengvai pasiduoda panikai ir sąstingiui.
Motorikos ir pojūčių vystymasis. Šių dienų vaikai mažai juda ir turi silpnai išvystytą motoriką. Dėl šios priežasties tėveliams tenka dažnai kreiptis į logopedus dėl vaikų kalbos sutrikimų – šie du dalykai glaudžiai susiję tarpusavyje. Motorikos, o ypač smulkiosios, išsivystymas įtakoja ir vaiko rankytės koordinaciją, akies – rankos ryšį, o tai svarbu išvystyti ruošiantis mokyklai ir rašymui. Todėl labai svarbu, kad vaiko žaidimo erdvėje būtų natūralių, neišbaigtų smulkių ir įvairių detalių bei skirtingų rūšių priemonių kūrybai, kad vaikas per kūrybinį žaidimą turėtų ką su jomis veikti. Tokia veikla lavina smulkiąją motoriką, o per ją ir kalbą. Natūralios medžiagos žaidime lavina ir pojūčius bei sensoriką, kurios turi įtakos vaiko abstrakčiam mąstymui ir emociniam intelektui vystytis.
Žaisdamas vaikas daug sužino apie save, kitus ir pasaulį, mokosi, perfiltruoja tą informaciją, kurią yra sugėręs iš aplinkos. Žaidimas tampa ne tik vaiko įdomia ir malonia veikla, bet ir nekeliančia įtampos ugdymo priemone. Žaisdamas vaikas natūraliai sujungia mąstymą, kalbą ir vaizduotę, kas yra itin svarbu tolimesniam vaiko raidos vystymosi etapui.
